Níger: Ch’ujtat Manq’at Pisinkaña

Sahelenan manq’a pistäwi, janiw yatiyatakiti, jichhapachax Nigeranx 2.5 millones jaqinakaw manq’at pist’añan aynacht’atapxi. Programa Mundial de las Naciones Unidas para a Alimentación satax WFP, yanapt’ jiljatayañ akhamat amtatäna, markachirinakar jark’aqañataki, Nigeran bloggers satanakax 2005 maran manq’at pist’awix utji, ukat amuyt’apxi aka marax maymaratsipans jallun jani puritapawa.

Hombres ante el Desierto de Sahel de Nawal_ con licencia CC en Flickr

D. Evariste Ouédraogox ukjan qillqt’awayi, politikunakax Nigeranx manq’at pist’añ uchañ amtpxapuni [fr]:

En 2005, las autoridades estuvieron siempre tentadas de imponer la opinión según la cual la amenaza de la hambruna era un simple rumor malintencionado, deshonroso. [..] Sin embargo, pocos días después, su Primer Ministro (PM), con propósitos no menos falaces, solicitó ayuda a la comunidad mundial, por causa de… hambruna [..]. Hoy, la verdad está al descubierto: apenas diez días después del cambio de régimen en Níger, nos enteramos, en una declaración televisada del jefe de la junta en el poder, que la hambruna “amenaza la existencia de millones de nigerinos en prácticamente todas las regiones”. El déficit de víveres se estima en 400 000 toneladas. Todo lo contrario a los discursos de Mamadou Tandja, que era alérgico a la idea de riesgos de dificultades alimenticias

2005ni maranxa, Jilïr irpirinakax tentado ukhamapunipxanwa, ukat juk’a urunakarux Nayrïr Ministropax (PM) Mundial ukaruw yanap mayiwayi, manq’at pisinkatapalayku. […] Jichhurux chiqäki ukax yatxatiwa: Nigeran tunka uru makiptkipanx Jilïr p’iqinchirin televisióntuqi arsuwayatapat yatipta, “manq’at pisinkañax waranqa waranqa nigerunakaruw yanqhachi”. 400.000 tonelada ukhawa pisiqtawixa. Mamadou Tandja arsuwiparux janiw chiqäkiti.

Grioo.com ukax nigerunakax kamsapxisa jall ukxat jach’at arsusaw jiskt’i. “Kawkharus Uranio aljatax sarï? [fr]»

Recordemos las tensiones entre el ex-jefe de Estado de Níger y los responsables de AREVA a propósito de la renovación de los contratos de explotación de uranio. [..] Nunca se denunciará lo suficiente esos zigzags que permiten que delincuentes de cuello blanco arrebaten impunemente fondos públicos que deberían servir para salvar a numerosos ciudadanos a los que les falta alimentación, agua y cuidados básicos de salud. Por lo general, los montos de dinero obtenidos de los recursos mineros no benefician a la mayoría silenciosa. Una paradoja africana que ya no sorprende. Pero también es un escándalo que debe terminar en este comienzo de milenio. De creer que los recursos mineros no aportan más que miseria a las poblaciones africanas. Y así será siempre que no sean usados para desarrollar los cultivos de cereales.

Ex-jefe de Estado de Niger ukatx AREVA ukan ch’amañcht’atanakap arst’apxañäni, uranio explotación amtat turkakipawita. [..] Janiw yatiyaskaniti, walja markachirinakan qullayasiwi, uma, ukat yaqhanakampitak qulqinakax irtatañapawa. Ukatx qhuyanakat qulqix utjki ukax waljaniruw jan yanapt’kiti. Ukatx aka milenio qalltaruw uka jan walt’awinakax tukusxañapa. Africanas uksa markanakan qhuyat qulqinakax utjki ukax janiw yanapkiti sas sañax utji. Ukatx ukjampunispaw cereales yapuchañanakar sartayañataki.

Kathryn Richards at Care satax manq’at pisinkañ pachatx mä qawqha amuyunak arst’awayi.Ukhamax patatuqin markachirinakax uywa uywañatak yanapt’ mayiñankapxiwa:

Níger es un país de contrastes. Rico en uranio y petróleo, recientemente encontrados, pero su pueblo es aplastantemente pobre. [..] La comida está fácilmente disponible en el mercado –pero a un precio inflado que pocos pueden pagar. Las familias están vendiendo su ganado a precios reducidos para comprar comida. Mohammed Gusnam fue una de esas personas: “Es difícil. Como ganaderos, éramos como príncipes, orgullosos. Ahora la tierra de pastoreo está desapareciendo y estamos atascados en la aldea. La aldea es como una prisión para mí”.

Niger markax uranio, petróleo yänakaniwa, ukatx markapax wali pisinkiriwa. [..] Manq’anakax wali jila chaniniw qhathunx utji, ukatx juk’anikiw añlt’asipxi.Wila masinakax juk’a chanrukiw uywanakpx aljasipxi, manq’a alasiñataki. Mayni aljirix Mohammed Gusnan satawa: “Ch’amawa, uywa uywachirinakjamax wali k’uchipxayätwa. Jichhax uywa uywañ uraqix chhaqtaskiwa, ukatx aldean ataskatapxtawa. Aldeax mä mutuñ utakaspas ukhamaw nayatakixa”.

Jaysäwi, jichha manq’at piskañaxa, 2005 marat sipans jank’akiwa. Cyprien Fabre, Comisión Europea de Ayuda Humanitaria ECHO sat jefex aknïr yant’aw churi:

Mecanismos tempranos de alerta y de intervención están en marcha en la mayor parte de los países afectados, y los fondos han sido colocados rápidamente. Las operaciones están bien encaminadas en Níger, Burkina Faso y Mali. Chad necesita más actores para una intervención eficaz.

Mecanismos temprano de alerta satax walja jan walt'ayat markanakan yanapt'añatakiw sarantaski. Qulqinakax jank'a churatawa. Neger, Burkina, Faso ukatx Mali markanakanx askinjamaw sarantaski. Chad ukax walja actores ukanakaw muni.

Walja tantachawinakaw yanapanakax k'achat puski sas sapxi. 1) yanapnakax chiqpachaw puriski 2) yant'asiwix juk'amp jaya markanakaruw puri.Waljaninakaw uka desembolsux jank'akispa, chiqpachaspa sas lup'ipxi juk'apachanak manqaapayañsipansa sasa.

En el curso de las conversaciones con los miembros de las comunidades, más personas dijeron preferir efectivo que semillas. Las comunidades que han acusado las pérdidas de cosechas más importantes o que viven más lejos de los mercados, tienden a optar por las semillas; por el contrario, las que tienen acceso a los mercados, han acusado pérdidas menos graves de cosechas o tienen un acceso limitado a las tierras tienden a privilegiar el efectivo.

Aruskipawinxa, marka markachirinakamp juk’amp jaqinakamp kunax achuwinakaw chhaqti sas sapkan ukanakaxa, jathanakwa munapxta sapxiwa, maysatxa qhathu jak’ankirinakax achüwin chhaqtawiw utjaspa sasaw sapxäna.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.