- Global Voices Aymarata - https://aym.globalvoices.org -

Perú: Puno markanx aymaranakax wasitatw unxtasiwinakamp sartañatak arsupxi

Categoria-naka: Latin America, Perú, Citizen Media, Derecho, Desarrollo, Economics & Business, Elecciones, Governance, Human Rights, Indígenas, Media & Journalism, Medio Ambiente, Política, Protesta, Últimas Noticias
aymaras peru 2 [1]

Aymaranaka. Puno, Perú (Jamuqa: J. Enrique Molina)

Thakhi jist’antäwinakax mä qawqha urunakakiw aptasiwayi [2] ukax chhijlläwinak (elecciones presidenciales) phuqhasiñapataki, [3] Puno markanx indígenas aymaranakax wasitamp [4] manq’at mutuwir mantañw arsupxi [5], jupankax mayipxiw Punu markan qhuyanakax ecosistema [6] ukhamarak jawiranakaru, Titikaka qutar yanqhachk ukat jark’aqaña.

Nayrurunakatw amta, niya 15,000 waranqa aymaranakaw Punu markanx jark’antapxi [7], ukanx jan walt’awinakaw uñjasina [8], capital puneña markarux walja urunakaw ukham unxtasiwimp jaytawayi, uktax walja turistanakaruarakiw pachpan qhipartayawayi [9].

Puno markax capital Lima markatax jayawjan jikxatasi, ukatx Bolivia markampiw qurpasi, Perú jach’a markanx José de Echave jilan yatxtawiparjamaxPunu markax payïr [10] markaw proyectos mineros ukanak utjayañataki.
Gobierno Central ukax payllaw churañarux janiw siwa [11], ukampirus aymar markachirinakampix mä amtawir puripxi, concesiones mineras ukatx petroleras ukanak Punu markan pusi provincian (Yunguyo, Chucuito, Collao ukatx Juli) 14ni phaxsi suyt’ayañataki. Ukampinsti, aka comunidades indígenas satak ukanakaxmayipxarakiwa [12] el Decreto Supremo 082-2007-EM [13] uka t’unjatañapa Walter Aduviri jalaw uñt’ayi [14], Frente de Defensa de los Recursos Naturales de la zona sur de Puno Irpiriwa.

Aduviri jilax diario puneño Los Andes [12] ukanw uñt’ayi, candidato nacionalista Ollanta Humala [15] ukan atipjawipatix aski chiqa amtach ukhaxa, aymaranakax janiw uka arsuwinakamp iyawapkaniti, jan ukasti, qilqata tuqiw uka amtawinak uñjañ mayipxi. Puno markankir Gobierno Regional, Mauricio Rodríguez jilaxa, mayt’awayiwa [16] Ollanta Humala jilïr irpiriy akanakx uñjpan sasa.

Aymaranka, quechwanakaxa, Puno markat yaqha ayllunakats [17] derechunakapax yäqatañapaw ukwa mayipxi jisk’a jikt’äwi [18] aka qulqi jiljatayañ amtanakax pachamamaru jan walt’aykiti, ukakipkarkiw jakäwirus yanqhachi [19], bloger Peruanista [20] jupaw uka arsuw apthapt’i:

lago titicaca peru [21]

Aymaranakax Titikaka qutax qhuyanakan ukhamarak petroleras ukanakan nayrar sarantawipampix yanqhachataw uñjasispa sasaw arsupxi, (_Jamuqa: J. Enrique Molina)

Los pueblos quechua y aymara de Puno no se oponen a la minería completamente, sino quieren ser incluidos en el proceso de otorgamiento de licencias, para definir dónde es conveniente extraer minerales para evitar contaminar las cuencas de sus ríos y que llegan al lago Titicaca. Este no es solamente el lago de agua dulce más grande de Sur América, sino es un símbolo sagrado de la cosmovisión andina. El problema es que el gobierno de Lima continua con su mentalidad racista de exclusión, otorgando licencias a empresas mineras –en su mayoría extranjeras- sin consultar a los pueblos originarios que viven en las regiones donde se ubican los yacimientos mineros.

Puno markat quechwa, aymara markanakax janiw taqin mineriya tuqirux janiw sas sapkiti, jan ukasti proceso de otrogamiento de licencias satak uka taypinkañw munapxi, amuyt’añataki, kawkhans qhuyanakax jist’arasispa, ukhamat jawiranakar Titikaka qutar jan yanqhachañataki. Akax janiw Sur American muxsa umakikiti, jan ukasti mä sagrado ukham uñanchäwiwa. Jan walt’awix akawa Lima markan irpiriw maysar uñanukuw amuyuni, licencias ukx empresas mineras ukanakarux churaskakiwa, jan markanakar jiskt’asa.
Yaqha bloggerunakaxa, sañani Rodolfo Ybarra [22], Gobierno Central ukatx t’aqhjañ muni sasaw arsusi:

Al parecer, el ejecutivo tuvo la idea de dividir a la delegación puneña. Mientras los congresistas Yonhy Lescano, Margarita Sucari y Susana Vilca, esperaban impacientemente la llegada de la comitiva puneña, la ministra Rosario Fernández inicio la conversación sólo con el presidente y los alcaldes, dejando de lado a los legisladores puneños.
Yonhy Lescano y Margarita Sucari, coincidieron que el ejecutivo no maneja la reunión de manera transparente.

Ejecutiwu jilax puneña delegacionar jaljtayañ amtaniwa. Ukhakamasti congresista Yonhy Lescanomp Margarita Sucarimp Susana Vilcampix comitiva puneña jupanakaruw sut’apxana,Rosario Fernández ministrax jilïr irpirimp alcaldenakampikiw aruskipana, puneño legisladores jupanakarux maysaruw uñanuku.
Yonhy Lescanomp Margarita Sucarimpixa, kipkwa amuyt’apxi, ejekutiwux janiw tantachäwinakax qhana apnaqkiti sasina.
Bloggerunakax Silvio Rendón [23] jiljamax aka qhurut sartasiwinkax chiqakaspas ukjamw uñjapxi:

El “puneñazo” (o “aymarazo”) marca el comienzo del fin de los abusos de las mineras, como el “arequipazo” marcó el fin de las privatizaciones prebendarias.

Puneñazo jan ukax aymarazo ukanakax mineras tuqirux janiw sapxiwa.
Ukampirus yaqhip cibernautanakax akx janiw suma qhan uñjapkiti, Cecres (@Cedres [24]), jupax tuitiyiwa:

Quién entiende a esta gente? #rabia RT @terrape: A pesar de triunfo nacionalista, aimaras vuelven al paro http://bit.ly/mFZJWh

Khitis aka jaqir amuyi? #rabia RT @terrape: nacionalista uka jikxatasaxa, aymaranakax sayantawir wasitampiw kut’apxi http://bit.ly/mFZJWh
Martín Arcaya (@arcaya1 [25]) tuytiyo tuqiw akhan qhuru arump arsu:

Si tanto criticas a los comuneros aymaras anda a vivir alli con tu fuente de agua a punto de contaminarse, huevón!

Sitï aymar markachirinakar k’umsta, ukhax khayar uma wayuchum apxarusis sarama.
John Rivas (@johnidem [26]) jilax Johnny Lescano congresista jilaruw akham sï:

@yonhy_lescano Deberías estar en Puno conciliando el problema de los Aymaras.

@yonhy_lescano Puno markan Aymaranakan jan walt’awinakap askicht’askañamanxa.
Puno markan indigenas markachirinakaxa, kawknirinakati, piwra chiqan jilpach jan yatiñani, desnutrición [27] ukatx pisin jakäwini ukhaman jikxatasipxi, jupanakax yapu yapuchäwimpiw jakasipxi, ukampirus Perú markpachan wali armat ukhamaw jikxatasipxi. Ukham armatapxtapatx waranqa jila kasta ch’uqi achuyapxi, ukatx nayrir nayrir chiqankapxiwa [28] uka ch’uqi achuyawimpixa.

Walter Aduviri p’iqinchiriruwa, juparuw ayllunakatx markachirinakax arktapxi, arusupxiwa [29], wasitamp unxtasiwimp thakhi jist’antawimp sarantaña, inas jan qawqha markanakas akamp chikanchasipxan ukax yatitakchiti.