Bolivia: Jisk'a imill yuqall wawanakax mä tamwa utt'ayasipxi

Bolivia markana, sindicatunakax markachirinakamp chikancht’atawa, yaqha qutux wawanakawa sintikalisasipxatayna.

Bolivia ukan mä irnaqir wawanakan sarawipatwa Jean-Friedman Rudovsky ukax aka Modificadoras de Terreno: Historias de Mujeres Cambiando Mundos Invisibles sutinchatanw [en]. Rudovsky qilqt’i:

Bolivia tiene 9 millones de habitantes; un millón son niños trabajadores, algunos que incluso comenzaron a trabajar desde los siete. De ellos, casi la mitad son niñas. Estas niñas, como sus trabajos, están frecuentemente ocultas, dentro de casas o en las partes traseras de restaurantes.

Boliviax 9 waranqa waranqa jaqinakaniwa; mä waranqaw irnaqir wawanakaxa, yaqhipanakax paqalqu maranitwa iranaqañ qalltawapxi. Ukatx imill wawanakaw jilpachanixa. Aka imill wawanakan irnqäwipax jamasankiwa.

Mauricio Aira Bolivia Primera Plana blog tuqinxa siwa, wawanakan irnaqawipax janiw boliviano jaqitak llakikiti sasina, ukatx uñt’ayiwa:

el anonimato en el que viven [los niños trabajadores] simplemente refleja el desprecio que siente el mundo adulto por la niñez en Bolivia.

Bolivia markan irnaqir wawanakax jisk’achasiwikw uñjapxi.

Hispanically Speaking News [en] ukax nayrurukiw uñt’ayi:

Estos niños y adolescentes trabajan para ayudar a sus familias, para pagar sus estudios, para pagar sus gastos personales, para asegurarse un mejor futuro comparado con el de sus padres o hermanos enterrados por silicosis en minas o plantaciones de caña de azúcar.

Aka wawanakax wila masipar yanapañatakiw irnqapxi, ukhamarak yatiqawipan yanapt’asiñataki, qhipa urun jakawip suma sarañapataki, awkinakapana, jilanakapana jan walt’awir puris uñjawimp kikipt’ayasa.

Bolivia markan infantile sat irnaqäwi. Naciones Unidas Flickr (CC BY-NC-ND 2.0) ukan jamuqata

Jilpach wawanakax irnaqawimp phuqhasaw yatiñ utar sarapxi. Yaqhipanakasti, jurnalpachaw irnaqapxi. Sintikatunak utt’ayasipxiwa, irpirin ukhamarak jaqinakan askinjam uñjatañataki. Marion Gibney qilqt’iwa [en]:

estos niños no ven su situación como mala; quieren trabajar, y formaron estos sindicatos para su propio beneficio. Los sindicatos tienen por objeto ofrecer protección y derechos básicos por parte del gobierno, así como ganarse el respeto de otros en la fuerza laboral. Al ser niños, son frecuentemente molestados y golpeados por adultos, pero han aprendido a adaptarse y protegerse entre ellos.

Aka wawanakax jakawipx janiw jan walin uñjapkiti, irnaqañ munapxi, ukhamarak sintikatunak kipka jakawipatak utjayapxi. Uka sintikatunakax suman uñjawina, derechunakap askinjam uñjatapxañap amtaniwa. Wawanakatapatx jilirinakan jisk’achata, nuwata ukhamaw uñjasipxi, ukampirus jupanakax ukanakat jark’aqasiñs yatipxiwa.

Wawankan irnaqawipax janiw satawa, irpiriru, ukahmarak yaqha tamanakar irnqair wawanakar uñjapan sas mayiñax ch’amawa. Noemí Gutiérrez, CONNATSOP ukan p’iqincht’iriwa, CONsejo de los Niños Asociados Trabajadores Organizados de Potosi ukatxsiwa:

«Todos dicen que los niños no deben trabajar, pero no toman en cuenta la realidad económica de este país. Claro, si todos estuviéramos bien, ninguno de nosotros tendría que trabajar. Pero en vez de pensar racionalmente, el gobierno sólo dice que debe erradicar el trabajo infantil. Yo digo que debe erradicar la pobreza primero.»

Taqiniw sapxi wawanakax janiw irnaqapxañapakiti sasina, ukampirus janiw amuyapkit aka markan qulqit pisinkatapxa. Siti taqi kunas walikiskaspax janiw khitis irnaqkaspati. Ukampirus irpirix wawanakan irnaqawipax tukhañaw sasaw si. Nayax jistwa nayraqatax pisin jakawiw thuqhaña.

Blog Participación Infantil satak [en] ukax yaqhip jan walt’awinak UNATSBO («Unión de Niños, Niñas, y Adolescentes Trabajadores de Bolivia») satak ukanakat uñacht’ayi:

Quieren asegurarse que los niños ganen los mismos salarios y tengan las mismas herramientas financieras que sus contrapartes. En algunos sectores, ellos ganan menos de la mitad del sueldo que sus colegas adultos. Además, los niños no tienen acceso a cuentas de ahorro y a menudo le entregan sus ganancias a sus padres. Los miembros del sindicato también cabildean para lograr ambientes de trabajo seguros y mejor cuidado de salud, especialmente para los niños que trabajan en un lugar que presenta un riesgo para su salud.

La falta de reconocimiento de los niños que trabajan es uno de los mayores obstáculos para lograr mejores condiciones de vida para los niños trabajadores

Wawanakax kipka payllawin pachpa irnaqañ yanakanipkaspas ukhamwa uñjañ munapxi, Yaqhip chiqanakanx juk’akwa payllaw katuqasipxi. Ukampirus wawanakax janiw cuenta de ahorro ukanipkisa. Sintikatu ukankirinakax munapxiw chiqpach irnaqaw utanaka, k’umar jakawin aski uñjatapxañapwa thaqhapxi, kawkir wawanakati irnaqapk ukanakax k’umar jakawinx usutas uñjasipxiwa.

Irnaqir wawanakan jan yäqawix jan walt’awiwa, wawnakan jakawipatakixa.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.