- Global Voices Aymarata - https://aym.globalvoices.org -

China:Jamuqax kunjamas phisqha tunka kimsaqalqun waranqa waranqa wawax jan yäqatak ukwa uñt'ayi

Categoria-naka: Asia Oriental, China, Citizen Media, Educación, Human Rights, Juventud, Migration & Immigration

Walpin chuymax ch’allxtitu, kunatix mä jamuqawa, mä yatiqañ utan mä jisk’a imill wawar jisk'a asu wawa icht’at uñast’ayi. Uktx kuna jan walt’awinakans ayllunakan wawanakax tayk awkinakapat ‘jaytamuchuta’ uñjasipxi taqi ukanak uñacht'ayi.
Aka ch’axwawix k’achacht’ataw” thaqañatak suticht’ataw siqinx “Jisk’a jilajax ikiñ muni” sutimpi (弟弟要睡了) ukax susqataw ukat jichhax janiw katuñjamaxit wali wakiskir thaqirinakana sañän Sina, Baidu ukhamarak Sohu ukanakampi paqalq urunak saraqkipan sata qallta phaxsit pä waranq tunka mayan marana kunatix aka ch’axwawix politikuxänwa. Mä phisqa tunka waranq waranqanak jaytamuchut wawanakaw Chinan utjpacha.

Jisk'a sullkajaw ikiñ nunxi

Tunka maran jamuqanx [1] [zh] uñstk imill wawan sutipax Long Zhanghuangwa, pä maran jilapan sutipax Zhang Junjiewa. Mamap tatapax irnaqiripxiw yaqhachaqat jutir markan irnaqir imana wawanakapax awichap achachilapampi jakapxi. Yatiqañ utax jikxatasiw mä ayllun Fenghuang condaduna, Hunan suyuna.

"Little Brother Wants to Sleep". Image from Sina Weibo user Mian Qu, also widely available in public domain. [1]

"Mi pequeño hermano quiere dormir". Imagen del usuario de Sina Weibo, Mian Qu, también disponible para dominio público.

Shichengke boguerox amuyiwa [2] [zh] kunats jamuqax politiku ukhamarak jaqinakataki.

«Mi pequeño hermano quiere dormir» es una miniatura, una metáfora y una interrogación. Representa la dura realidad de las aldeas rurales que han sufrido la degeneración causada por el sistema de registro de vivienda y la falta de seguridad social.

“Jisk’a jilajax ikiñ muni” mä jisk’itawa, mä uñta k’achachaw ukhamarak mä jiskt’awiwa. Uñacht’ayiw kunans jikxatasipx aynachht'ayat ayllunakax uta qilqayasiwimp ukhamarak taqi jaqinakn seguridad socialampi.

Yatiyaw arst’ir Yanlong sum uñt'ayi [3] [zh] kunatix wakisiw mä wakicht’awi jaqinakax sum jakañapxataki.

农村留守的“弟弟”,显然不只有“睡觉”的权利。但是,社会保障的触角,并没有伸向社会的每个角落,于是属于儿童的福利,很多就成了纸上的描述。尤其在贫困的农村,所谓儿童的福利,直接与家庭个体的经济状况相挂钩。这种情形下,即使农村不出现空心化,疲于奔命的父母也未必能够有足够的时间照顾孩子,姐姐带弟弟上学的悲酸一幕依然不可避免。

之于女童的爷爷奶奶,同样有诸多缺失的权利可以观照。比如老有所养的权利。与城市职工不同的是,农村老年人没有“退休年龄”,归根结底,是薄弱甚至于空白的社会保障,让这个群体没有能力放下耕作而颐养天年。一定程度上,“幼无所依,老无所养”的农村,才是《弟弟要睡了》这张照片所传递出的最催人泪腺的问题。

El tema en cuestión no es, por supuesto, el derecho a dormir. Nuestro sistema de bienestar no ha alcanzado a las raíces de la sociedad. El bienestar infantil se ha convertido en mera charla, particularmente en los poblados pobres. Los beneficios que los niños gozan dependen totalmente del ingreso familiar. Aunque la degeneración no se ha dado en las aldeas, los padres aún no tienen tiempo para cuidar a sus niños; historias parecidas [a la de la foto] son inevitables.

Los abuelos de la pequeña niña también están privados de su derecho a disfrutar su vida de retiro. Al contrario que sus contrapartes urbanas, la tercera edad en las aldeas no tiene una edad de retiro por la falta de protección de bienestar social. Tienen que mantenerse cultivando su tierra hasta una edad muy avanzada. «Los niños no tienen de quién depender mientras que los viejos no tienen quién los alimente» – este es el triste mensaje que transmite la foto.

Janiw amuyawix, ikiw derechutakiti. Jiwasan suma qamañ sistemax janiw taqiniru purkit. Wawanak suma qamañax arusiwikiw, t’aqhisit ayllunakanpuni. Wawanakan suma qamawipax qawqha qulqs qatuqasipx tayk awkix ukatwa mistu. Ukampirus aynacht’awix janiw churaskit ayllunakan, tayk awkinakax janiw pachanïpkiti wawanakapar uñjañatakix; ukham uñjaw [jamuqanjamax] janiw jithiqayañ atitakiti.
Imill wawan awich achachilapax ukhamarakiw janiw samarañ jakawipata atipkiti. Markanakan janiw ukhamakiti, awich achachilanakax janiw mä wiñanipkit jan irnaqxañataki kunatix sum qamañapxatakix janiw ukjkit yanapt’awixa. Jupanakax wali wiñaniw yapuchapxañap uraqi. “wawanakax janiw khiti amparankit imana awich achachilanakax janiw manq’a churirinipkiti” – aka jamuqax uk yatiy uñacht’ayi.

58n waranqa waranqa wawaw khipar jaytanukuta

Juk’amp uñakipañatak akxa, QQ news yatiyawix mä tama widiw khit aylluru ukhamat luri mä ch’allxtaykir uñakipawi [4] [zh] (jaqukipatarakiw (subtitulado) inklis aruru).

Uñakipawix uñstayiw phisqa waranq pä patakat juk’amp arst’awinak. Aynachan chijllat jaqukipt’ata (traducida) juk’amp uñjt’atanakaxa:

黑暗幽灵 社会总是在关注着留守儿童,把责任归于父母,可社会看到了没,那些家庭处于什么样的收入水平,不出去能有钱养活整个家庭吗,能供得起孩子上学吗,社会一直在那呼吁呼吁,也就那么点能耐了,不干实事·····

Espíritu oscuro: La sociedad también se inquieta por los niños abandonados y culpa a los padres. Sin embargo, ¿sabe la sociedad el nivel de ingresos de esas familias? ¿Se puede mantener a la familia y la educación de los hijos sin que [los padres] tengan que trabajar en las ciudades? La sociedad sigue instando a la preocupación, pero no han habido sugerencias constructivas.
Ch’ayar ajayu: jaqinakarux ukhamarakiw wawanak jaytamuchutanakat llakis ukhamarak juchanchapx tayk awkinakaru. ¿Ukampirus, jaqinakax yatipxit qawqha qulqinipxis uka tayk awkinakax? ¿tayk awkix atipxaspat nayrar sartayañ wila masir ukhamarak yatichawimp wawanakaparr jan irnaqas markanakanxa? Jaqinakax llakt’ayaskapxakiw, ukampisa janiw sapxkit kuna wali wakichawinaksa

.

顽石 大批农民工为城市的建设,为经济的发展,为生活所迫。由于政策的滞后,由于管理的缺失,由于有些官员人行的泯灭,使得大批儿童不能跟随父母到工作的地方一起上学。我们那些政府官员们他们的子女肯定不会有这样的问题,他们该好好的反思了

Piedra necia: Un gran número de trabajadores migrantes han contribuido a la construcción de ciudades y al desarrollo económico para asegurarse un sustento. Sin embargo, como resultado de los errores en las políticas del gobierno y el manejo de las ciudades a través de decisiones oficiales, los niños no pueden seguir a sus padres y disfrutar de la educación en las ciudades. Nuestros oficiales de gobierno no volverán a enfrentar un problema semejante, así que tienen que reflexionar.
Pisi chuym qala: wali walj jayat jutat irnaqirinakax yanapatawipxiw marakanakan lurawinakar ukhamarak jilxatayapxiw qulqichawx ukhamat jikxatañ qulq qamañataki. Ukampirus, ukhamaw kunatix marka irpirinakan lurawipanakax janiw wakiskit ukhamarak markanak kamach amatawinakampiw apnaqapxi, wawanakax janiw arktapkaspat tayk awkinakar ukhamat yatichaw markanakat ququña. Jiwasan marka irpirinakax janiw uñjkapxanit ukham jan waltawinakxa, uktaw lup’ipxañapa.

芝麻湖 不要责怪进城打工的父母,他们只不过为了能很基本的活着,同时给孩子更好的未来。谁也不想背井离乡,谁也不想在外漂泊,没有好的农村政策和农业扶持措施,在这个放弃了发展农业的国度,小康基本生活需求则没法实现。高物价,高房价让很多人连气都喘不上,更别谈好好地在农村活着。当孩子在贫困中生活,首先就要怪责国家,然后就是省级和地方政府。不要强词夺理说需要帮助的人太多,高昂的税收不用来给有需要的人民,那要拿来做什么?不要忘了,中国是一个税收极其高的国家,孩子们的生活本来应该更好的,和爸爸妈妈在一起。

Lodo de Sésamo: No culpen a los padres, están tratando de hacer lo mejor para lograr un sustento y velar por sus hijos. No quieren dejar su hogar y vagar por el mundo. Sin embargo, sin buenas políticas en las áreas rurales y apoyo a la agricultura, será imposible mantenerse en las aldeas. La gente no puede siquiera respirar con la inflación y los altos índices de pobreza que hacen que vivir en las zonas rurales sea cada vez más difícil. El gobierno tiene la culpa por el hecho de que los niños estén viviendo en la pobreza. Los gobiernos provinciales y locales también tienen su parte de responsabilidad. No hablen tonteras sobre que hay demasiada gente que necesita ayuda, el dinero de los contribuyentes debería ser usado para ayudar a los necesitados. Nuestros impuestos están entre los más altos del mundo, deberíamos dejar que los niños tengan un mejor nivel de vida y estén con sus padres.
Sésamo ñiq’i: Jan apsupxamt Duch tayk awkiru, jupanakax luraskapkiw antis jikxatañatak qulq ukhamarak yanapañatak wawanakapar. Janiw jaytañ jakawip munapxkit ukhamat uraqin tumayküñxa. Ukampirus, jan suma apnaqawin rural ayllunakan ukhamarak yapuchañatak jan yanapanixa, janiw ayllun uthañkamakaniti. Jaqinakax janiw samsuñs atipkit kunatix taqi kunaw jila chanini ukhamarak wali jach’aw thaqisiwix ukatw jakawix ch’amaxa. Marka irpirinakaw juchani wawanak taqhisita jakasipxañpatakixa. Suyu marka apnaqirinakax ukhamarak ayllunak apnaqirinakas ukhamarakiw uka juchanipxixa. Jan arsupxamti ipi arunaka aka walja jaqinakaw yanapt’atañapaxa, yanapirinakan qulqipax wakisispaw yanapt’añatak khitinakati t’aqhisipxki ukanakaru. Jiwasan qulqi churawix wali waljaw aka uraqinxa, jiwasax churasnana wawanak sum qamañpataki ukhamarak tayk awkipamp jakapxañapataki.

Yatiyirix Fu Jianfeng siwa uñachaytwa [5] [zh] mä widiw lurat ma yatichirin mä chiji yatiqañ utana:

一位孩子很大声地说:“我讨厌春天。”老师问他为什么?她说:“因为春天爸妈就出去打工了。只有到了冬天,爸妈才会回来。”这是发生在“姐姐抱着弟弟上小学”故事的对话http://t.cn/SZsUU4。我是含着泪看完的,这是5800万留守儿童的命运。这个社会、这个时代、这个国家,欠了他们

Un niño gritó: «Odio la primavera.» El maestro le preguntó por qué. El dijo: «En primavera, mis padres se van a trabajar. Regresan hasta el invierno.» Esta conversación sucedió en la aldea de «Mi pequeño hermano quiere dormir». Vi el video [6] con lágrimas en mis ojos. Este es el destino de 58 millones de niños abandonados. La sociedad y el país les deben lo que se han perdido.
Mä wawax wararinwa: “Phanchhir uñistwa.” Yatichirix sikt’iwa kunats. Jupax siwa: “Phanchhirinx, tayk awkijax sarjapxiw irnaqir. thaya pachana kutt’anipxixa.” Aka aruskipawix “Jiska jilajax ikiñ muni” uka ayllun lurasiwiyi. Widiwxa jachas jalaqataw nayarajat Uñjtxa. Ukaw phisqa tunka kimsaqalqun waranqa waranqanin jaytamuchut wawanak taqhisiwipanakaxa. Jaqinakamp markampix manüpxiw wawanakaru taqi kun chhaqatapata.