Afganistán: Imill wawanakax yatiqañ munasinx jan walt'ayataw uñjasipxatayna

3 uru mara t'aqa phaxsin 2012n maratxa, niya 65n imill wawanakaw niñas fueron qullayasiñ utar apayatatayna [fa] provincia nororiental afgana Tajar uksa yatichañ utan jan walt'ayat uñjasipxatanakapata.

29 uru llamayu phaxsitxa niya 160 imill wawanakw qullayasiñ utan uñjasipxataya [en] yatiqañ utan gas uka yanqha jachayir qullamp yanqhata.

Jilïr irpirinakax aka ch’axwawit talibanenakar juchanchapxi. 1996n ukat 2001na, kunapachatix movimiento fundamentalista uk markarux uñch’ukitäna, warminakar yatiqañ utar sarañax jark’apcxi. Ukampitsa yatiqañutar waja imill wawanakaw qillqasipxatayna, aka talibanenakax alisnukutapaxa, imill wawanakr yatichäw thaqhtasipxi ukanakaruw kipkakiw aka movimiento ch’axwawirinakax jan walt’awir lurapxakiwa.

Yatiqir tawaqunakax qullayasiñ utan jan amuyun jikxatasipxi. Pajhwok Afghan News, copyright Demotix (18/04/2012) ukat apaqat jamuqa

Imill wawanakax yatichaw jikxatañ munasinx jan walt'ayatapxiwa. Teresa Nabais, copyright Demotix (03/07/2009) jupan apst'ataw aka jamuqaxa

Talibanes uksankirinakax yatichañ utar yanqhachañ munapk ukatx jithiqtjapxataynawa, ukampirus janiw khitrus iyawsañ atipkaspati.

Ericka M. Johnson, mayni blogger estadounidensetx, qiqlqt'ataynawa [en]:

Atacar a escuelas de niñas y a las estudiantes se ha convertido en una táctica común de los talibanes. No es suficiente para ellos que sean tratadas como una propiedad. También deben castigar a las niñas por querer aprender. Niegan participación en estos ataques, pero su propia historia, en la que a muchas niñas no se les permitió ni siquiera ir a la escuela durante el régimen de los talibanes de 1996-2001, sugiere que las mujeres educadas van en contra de los intereses de los talibanes.

Yatiqir imiallanakatakix talibanenakax mä táctica jalxatañatakix apnaqapxi. Warninakar mä propiedadjam talibanenakax uñjapxi, ukampis janiw kusisispkiti. Ukat imill wawanakar yatiqañapax janiw munapkiti ukat jawq’arapxi. Jupanakax janiw iyaw sapkiti. Nayrapachanxa ukjamakirinwa, kunatix 1996 – 2001n régimen talibanenakax janiw wawanakar yatiqañ utar sarayäpkanti, warminak yatichätax chachanak talibanenakar interesanakapar sari.

Erica juparuw jayst'asax mayni Katherine Lorraine, bloguerax qhanancht'ataynawa [en]:

La educación de las mujeres es la forma más rápida y fácil para la verdadera igualdad entre los sexos, por lo que el club todos hombres de los talibanes, por naturaleza, nada más quiere mantener a la mujer abajo y obligarlas a vivir en los peldaños más bajos de la sociedad.

Yatichäwix warminakatakix mäk yatintäwiwa ukampirus jasa chiqpach chachanak kipka yatintäwiwa,talibanes uksan chachanakam quqtucht'atax warminakarux aynacharuw uñjañ munapxi.

Judy Molland, galardonada qilqirixa, arst'ataynawa [en]:

Cualquiera que pueda odiar a los niños lo suficiente como para envenenarlos claramente ha perdido el contacto con su propia humanidad. Por el bien de estas chicas, el gobierno afgano debe hacer de la seguridad de sus alumnos una prioridad.

Khithinakax wawanakar walpun uñisipxichispa niyas yanqhachañatakjama. Jilïr irpirix aka imill wawanakatx lup'iñapawa.

Hussain Ibrahimi, mayni blogger Afganistán markatx qilqt'ataynawa [fa]:

 حال دشمنان افغانستان از ابزار دیگری برای پیروزی شان در جنگ و مخالفت با دولت افغانستان استفاده می کنند و این ابزار چیزی نیست جز مسموم کردن شاگردان مدرسه ها و بسته شدن این نهادهای تعلیمی و آموزشی در ولایت های مختلف افغانستان که نگرانی ها را روز به روز افزایش می دهد و این خود می تواند ضربه بزرگ باشد برای دست آوردهای ده ساله افغانستان که باز شدن نهادی های تعلیمی و آموزشی بعد از سرنگونی رژیم طالبان خود یکی از بزرگترین دستآوردهای این دهه اخیر است.

Los enemigos de Afganistán están recurriendo a una nueva táctica en su guerra contra el gobierno [del país]. Esta táctica consiste en el envenenamiento de colegialas con el objetivo de cerrar las instituciones educativas en las diferentes provincias … Esto puede comprometer seriamente una década de logros tales como la apertura de nuevas escuelas después de la caída del régimen.
Afganistán awqanakax mä machaq táctica guerratak aka jach’a irpir markatak thaqhapxi. Aka tacticax imill yatiqirinakar qull jiwañ umantañatakix ukaw siwa, ukat amtapax taqi ayllunakanxa yatiqañ utanakar jist’antañ munapxi…aka aynacht’at reginentata ukat machaq yatiqañ utanakax uñstaskani.

Yaqhipa jaqinakatakixa, Afganistán markan yatichäwir yanqhachañ munapk uka amuyux wali lup'iñaw sasinw Dineeta Kubhar jupax tuiteó ukasan uñt'ayi [en]:

@WordsOfDineeta: talibanes envenenan el agua que beben las mujeres en una escuela en Afganistán para impedir que estudien… Y yo me quejo del estudio smh.

@WordsOfDineeta: Afganistán talibanesanakax mä yatiqañ utan umaruw qull jiwañatakiw warminakatakix uskupxi, jan yatintañataki… ukat nayax aka aka yatiwit janiw walikiti smh.

Internautanakax 2014 maran extranjeras tamanakax OTAN apnaqapxi, jupanakax markat sarñapax janiw munapkiti ukat asxarapxi, fundamentalistas talibanesanakax, yaqhanakampix imill wawanakarux yatichäwipatax janiw munkapkiti.

Chloe Logan,  Yahoo News ukan yanapt'asirix qilqt'ataynawa [en]:

A medida que estos ataques continúan mientras las fuerzas de la OTAN siguen en Afganistán, nos preguntamos si las niñas se mantendrán lo suficientemente valientes como para continuar su educación una vez que la protección se haya ido. Sabemos que su futuro dependerá de la educación que les falta.

Aka jaltäwix sarantasiskiw ukat Afganistána OTAN sarxanisti nänakax yatiñ munapxtwa imill wawanakan ch’amapax utjaskiti, yatichäwitakix sarantasina, yatichäw jan tukuykan ukhax janiw suma sarnaqapkaniti.

Yaqha blogger, Jan, arst'iwa [en]:

Lamentablemente, una vez que lo último de la presencia militar de EE.UU  sea «oficialmente» retirada de Afganistán, ya sabes, y yo sé, y todos sabemos, qué va a pasar a cualquier chica afgana que se atreva a ir a la escuela, así como a cualquier mujer afgana que quiera enseñar, o ser una enfermera en un hospital, o trabajar como secretaria, o ser una empleada de una tienda de comestibles, o intente estar en un equipo olímpico de marcha o jugar al bádminton o al ajedrez, o aprender a leer y escribir…

EE.UU. militaranakax Afganistánt sarxapxanisti ukat jiwasannakax yatinpxtanwa kuns mä imill afganar yatiqañ utar sarasiñ munasis lurapxani, ukjamar mä warmi yatichirix yatichañ munaskani, mä enfermera qullañ utanxa, secretariajam irnaqaa, mä aljirit, ukat janiw mä warnix mä equipo, ajedrez anatañ, ullañ qillaqañ ukanakax mä warmix janiw mantañapakiti, ukat janiw yatiñapakiti…

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.