Machu Pichur sarañ yaqha InkaThakhi jikxattapxi

MachuPicchu

Machu Picchu. Imagen del usuario szeke en Flickr. CC BY-NC-SA 2.0.

Mara t’aqa phaxsin nayrïri urunak saraqkipana 2014, sitio web Hostel World Cusco-Peru ukax yatiyiwa santuario histórico de Machu Picchu [Montaña Antigua o Montaña Mayor en quechua, arux Imperio de los Incas ukan apnaqatänwa] ukax «Mi gran aventura» sat atipäw utjkan ukanw nayraqat atipt’awayatayna, ukjamat sitio web ukankirinakax destino favorito de los turistas sas chhijllawayapxatayna.

Mä machaq sarañ Inka Thakhiw Machu Picchun jikxattas sasaw yatiyäwx uñstayapxi, ukat uka yatiyäwix khuskhat taqiniruw puri, Wayraqtambo [Tambo de los Vientos], ukat Machu Picchu qhipaxanjam utt’ata, kawkhattix llaqta inkax askinjam uñjaskäna ukhata. Ukjamats Yatiyäwix Dirección Desconcentrada de Cultura de Cusco sitio web ukw utt’ayäna.
Cusco 2.0 laphinx yatiyäw utjatapatx yatiyiwa, kawkhantix jichhaki uñstki thakhix ukxata:

El impresionante camino descubierto consta de aproximadamente un kilómetro y medio de largo y entre 1.20 y 1.40 metros de ancho, variando según la topografía del terreno. Aún no puede ser apreciado en su totalidad por estar cubierto por vegetación, pero gracias al equipo de investigadores del Parque de Machu Picchu, algunos tramos pudieron ser liberados de la maleza y árboles que los cubrían, evidenciando muros de contención de factura inca de hasta tres metros de altura.

Machaq thakhi jikxatatax niya mä kilumitru ukat medio de largo y 1.20 y 1.40 metros de ancho ukch’awa siwa, según la topografía del terreno. Jichhakamax janiw sum ukch’pach uñjatakiti, chuxña alinakamp imantatawa, ukjamats Parque de Machu Picchu ukan yatxatirinakan yanapt’apampix yaqhipawj sarañanakax chuxña alinakamp quqanakamp chhaqtayatan ukanakax apsutawa, ukat thiyanakanjam inkan sarañapanx niya kimsa chillt’a ukch’a amsta pirqatanakaw utji sasa.

Ukjamatsa, sitio web Mystery Planet siwa:

Hoy en día solo el 25 por ciento de la red vial inca es visible. El resto fue destruida antaño por los conquistadores o contemporáneamente por construcciones modernas. Aún así, investigadores en Machu Picchu anunciaron el reciente hallazgo de una nueva sección de camino […] ubicada en la parte posterior de la montaña Machu Picchu, entre los sitios arqueológicos de Wiñay Huayna e Intipata.

Jichhurkamax 25 por ciento ukhakiw inka sarañ thakix sumpachx uñjasi. Ukat jilpachax nayrja maranakaw machaq utachañanakatak t’unthapitaxatapa. Ukjamipansa, Machu Pichun yatxatirinakax yaqha machaq inka thakhi utji […]Machu Pikchu uka qullu qhipaxanjam jikxatasi, Wiñay Huayna ukat Intipata sat utjki uka niya jak’anakanjam jikxatasi sasaw yatiyapxi.

Ukjamatsa, blog Revista Voces del Ministerio ukanx kikiparakiw Inka thakhi jikxatapxi ukjatx yatiyapxäna:

El Camino Inca (Qhapaq Ñan, en idioma indígena) es una red vial de 40.000 kilómetros que unía Perú, Chile, Colombia, Ecuador, Argentina y Bolivia que se acabó de construir durante el imperio inca y cuya mayor parte se encuentra en Perú.
Varios gobiernos de la región han solicitado, de manera conjunta a la ONU, que declare al Camino del Inca como Patrimonio Cultural de la Humanidad.

Inka Thakhi (Qhapaq Ñan) ukax 40.000 kilómetros ukch’a sarañ thakhinwa, ukat Perú, Chile, Colombia, Ecuador, Argentina, Bolivia uka markanak mayacht’arakïna, ukax inkanakan sarnaqawipan lurasïna, ukat jichhax Peru markan jilpach jikqxatasi. Uksatuqinx walja gobiernos sat irpirinakax mayacht’asis ONU ukarux mayipxiwa, Inka Thakhi ukax Patrimonio Cultural de la Humanidad ukjam utt’ayatäpan sasa.

Twitter ukan arkirinakax yatiyäwitx amuyasipxanwa, ukatx jupanakatx waljaniw santuario cusqueño ukan jamuqanak apsut uñacht’ayapxäna:

Niyamakis catalanes ukan arkirinakax yatiyäwin mayacht’asipxanwa:

500 maranakan lurat Machu Pichur sarañ mä Inka Thakhi jikxattapxi. Ukasti, ch’umi quqaquqa taypin imantat utjaskatayna.

1 Amuy qillqata

Aruskipäwir chikancht'asima (unete a la conversación)

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.