Espíritu Bautista jupar amt'asa, jupax Yanesha cultura ukhamarak arur arxatirinwa

Anna Luisa Daigneault, jupax Living Tongues Institute for Endangered Languages (jakkir arunanakan institutupa, chhaqtañampik uka arunakar arxatañataki) amatan Coordinadora latinoamericana ukhamawa, perfil de Facebookaparuw Espiritu Baustista jiwatar amtkasin qillt’atayna. Panka qillqatax iyawsäwipamp mayamp uñt'ayasi. Santiago de Chile markanxa, 2013 mara qalltarux Bautistax Jakïr arunakana: medios digitales, América Latina ukch'pachan arunakax chhaqtask ukham sutinchat yatintäwinw chikancht'asitayna, Rising Voices ukax kipkrarikiw ukan chikanchasitayna. ukanx q’aphakiw yuqapamp irnaqatayna, Yanesha aru pirwa luratamp nayraqatar jach'anchayañataki. Alanki uka witiyux irnaqäwipat mä uñacht'äwiwa.

Espíritu Bautista jupax masijawa, nayrür simanakiw jupax jiwxi, jupax mä carismático ukhamarak ch’ikhi jaqinwa, jichhax Yanesha indígena markax surcentral amazónica, Perú uksanx jupatx wal mayjt'asipxani, ukhan utxasirinakax jupar extrañapxaniwa, ukhamarak khitinakatix jupamp irnaqt’kana. Espíritux uka tribu ukanx qhipartir jaqinwa, jupax isturyat ukhamarak jaylliwtuqiw Yanesha aru sarantayäna.

Espíritu Bautista. Photo by Anna Lazuli

Espíritu Bautista. Foto de Anna Lazuli

2008 marat 2013 marakamaw jupamp irnaqta, kunawsatix Archivos de Historia Oral Yanesha uka lurañ yanapt’ta, mä proyecto digital ukhamanwa ukax 300 pachaw waruqatäna ukankarakinw isturya uksa, ukax Espíritu Bautista ukat Richard Chase Smith jupanakat waruqt'atanwa.
Espíritux challwa munirïnwa, (inapachanakax sänwa “jaqinakapax janiw jamach’inak manq’añ munapkiti”) jupax jumar mä yaticháwi churañatakix utjapuninwa, mä historia saña. Jupa pachpaw jaylliwi historianaka Yaneshan wali jakaskirinakjama ukhamarak askinakjam säna. Mawk’amjar mä catalogot extractonaka mawk’amp Yanesha herencia arxat yatxatañanakamataki.

Mellañotheñrexh | aka jaylliwix dioses pachamaman uñstayatawa. Jupanakax kunawsatix jiwasax yänakata lup’ktana ukhax jupanakax khuyapt’ayapunstuwa.

Rrartsorexh | aka jaylliwix mama yucan uñstayäta. Ukxa jaylltanw kunawsatix yuca yapuchktan ukha ukhamat wali suma yucanakax achuñapataki.

Yachor Pallá |Yachor Pallá | aka isturyax jiwasan mama Pallasankiwa, Incan warmipa. Jupax qhiya apanirapistastu, kusi kusi uñnaqan kullkax uka qhiya qapuritayna, ukhamat jiwasanakax ukamp ist'asipxañasataki.

 Arutuq Yanesha arun waruqt'atax Espiritun irnaqäwip imani.

1 Amuy qillqata

  • Lamentablemente es muy triste, en Bolivia tambien existen 36 pueblos indigenas antes conocido como etnias, actualmente de pueblos su idiomas son reconocidas como lenguas oficiales. Esta historia escrita me hace recuerdo de la lengua uru que se encuentra en provincia Ingavi, cuando estaba estudiando en la universidad fuimos a esa comunidad donde hablan uru, ha realizar un trabajo de investigación allí solo encontramos una familia que habla la lengua uru papá, mamá y su hijo son hablantes netamente uru y hablaban fluido, pero y los nietos solamente hablaban algunas palabras pero ya mezclado con español. Al momento de realizar mi trabajo de investigación o grabación yo me puesto ha pensar si esa familia se muere la lengua y su cultura se muere junto con ellos. Los números que nos enseñaba a contar solo recuerdo de uno al cinco. Pero aun vive el hijo estoy queriendo conversar con el.

Aruskipäwir chikancht'asima (unete a la conversación)

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.