Pirwa markan manq'apxata

El Cuy es un roedor Foto: Radio Ambulante.

En Perú y en varios países andinos se come el cuy o conejillo de Indias. Foto: Radio Ambulante.

Aka Radio Ambulante uksanxa, Daniel Alarcón, jupax Perú marka yurïwipkamaw puri ukax pä pirwan manq’ar sutichjir jaqinakar uñt’añataki.

Simple. Práctico. Sencillo. Si eres peruano y vives en el extranjero, como yo, esto te suele suceder: mencionas a tu país y, después de nombrar a Machu Picchu, la gente te habla inmediatamente de la comida.

Es constante. Los restaurantes peruanos ahora se encuentran en todas las capitales de Europa. Turistas estadounidenses viajan a Perú para visitar los nuevos restaurantes chic de la capital. En Lima hay más escuelas culinarias que en Paris, y a los chefs los entrevistan en medios locales para que opinen de política, economía y cultura. No exagero. Hace unos años, visité una cárcel de máxima seguridad, y para mi sorpresa, encontré que uno de los presos había abierto un restaurante gourmet. El chef, recuerdo, me contó que su sueño era que la gente de la calle viniera a la cárcel a probar sus platos. Para él, ése sería el éxito.

En fin. Esa es la realidad. Y hay otra realidad, algo que me ha quedado muy claro: que si alguien habla mal de nuestra comida, no siempre reaccionamos bien.

… Y para que nadie me acuse de tener poco orgullo nacional, pues arranco con una aclaración: me encanta la comida peruana.

Hace tres años, en Lima se publicó una novela llamada Cocinero en su tinta. Este es su autor, Gustavo Rodriguez.

Jasakiwa. Kunjamakitix pirwanust ukat yaqha markan jaksta, ukat jumax pirwanut sista ukxarux Machu Picchu ukat arsta, ukjax jaqinakax k’atakiw manq’xat arsupxi.

Sapakutix pirwan manq’a aljañ utanakax uñjasipuniwa juk’ampirus jichhax taqpach capitales de Europa ukanakan utjxaraki. Juk’ampirus Turistas estadounidenses ukanakax Perú markarx machaq manq’a aljir utanakar uñjir jutapxapuniwa. Lima markanapuniw escuelas culinarias ukax París markat jilpachax utji. Ñä mä mara nayrajax mutuñ uta sarkt ukjax mä manq’a phayiriw ukankaskäna, jupan amtapax jaqinakar mutuñ manqhir manq’ir sarañanakaptuq lup’ïna.

Ukhumaw aka jakäwisanxa. Ukat utjiw yaqha markasanxa, kunawsatix jan wali manq’asxat arsupk ukjax janiw sapakut sum amuyapktänti.

… khitis janiw Perú markan jakirinakapar janiw munaskit sañapatakixa, nayarux pirwan manq’ax ch’akhar parparuw puritu sasaw qhanañcht’irista.

Ukhamakipanxa kimsa mara nayräjaxa, Lima markanx (Cocinero en su tinta) sutinchat mä nuwilaw uñacht’ayasi. Gustavo Rodríguez jupaw qillqirixa.

Gustavo Rodriguez: Chhuy Dani! kunjamasktasa? askina jikt'astanxa!

Daniel: Gustawux qillqt’iri, juk’ampirus consultorías en comunicación luririwa. Ukhamakipanxa, aljantäwinakxat suma amuyta. Editorialax ukham Nuwilap aljañaruw amuyatayna…  
Gustavo: mayïr pirwa nuwila… manq’a phayañäxat ¿lurt’ataxaya?
Daniel: ukax janipuniw jupatakix askïkänti.
Gustavo: t’uxpinakan amuyupjamänwa, kunjamakitix nuwilajax janiw ukxatakiti.
Daniel: ukhamarjampuniw amuyasi ukay ¿janicha?. Kunjamakitix mayïr irnaqirix manq’a phayirichixaya, jichhax ukatix aliqak ukhamachin ukjaxa, aljantäwinakatakiyrixa, wali askinpï. Ukxaruxa, yatiyaw yatiritak qillqatax yaqha qillqirin amparaparuw puritäna.

Iván Thays: Iván Thays satatwa. Pirwan qillqiritwa ukhamarak mä uñt’at qillqirïtwa. Nayax Lima markanaw jakasta.
Daniel: uka pachanxa, (blog de literatura para el diario español El País) ukatakiw jupax qillqäna.

Iván: ukhamakipanx nayax mä aski qillqa ukxat lurt’ta, ukax qawqha pachans literatura ukar tukuñapäna.
Daniel: uka fenómeno ukanx kunayman suma chuymar purir manq’anakasxat amuyunakaw ukanki. 2012 maranxa, kunawsatix manq’a phayañäxat luqhirirjamäkantana. Kunjamakitix ukax sawkasiñanakaruw purïna. Juk’ampirus amtappachätaw mutuñ utan llawintat phayiriruxa.
Iván: ukax tema del post ukanwa. Uka pirwa Manq’ phayañxat phalläwix literatura ukx uñstayaspatï, sasaw sikt’asirakitäna, chiqäspati? Janicha.
Daniel: ukat aka literaria ukhamarak teórica sikt’äwxaruxa, Ivánan, jupax post ukapanxa, janiw walpach pirwa manq’ munirikt sänwa. Juk’ampirus janiw ukx suma arump siskänti.
Iván: nayax janiw phayirikti, janiw manq’a phayañxat arxatäwikanti, ukhamakipanx khuchhin anun manq’apjamaw pirwa manq’ax sasaw arsüna.
Daniel: ukhamapanxa janiw qhipäxar k’utt’äwix utjkänti.

Pero bueno, ¿cómo terminar con una broma que se les iba a salir de las manos? Recordemos que Titinger estaba a punto de acabar un libro de verdad, un libro que venía trabajando años, y su preocupación era la de cualquier escritor: que nadie lo leería. ¿Qué pasaría si el mundo se enteraba de que este libro de la gastronomía era falso? ¿Qué impacto tendría rechazar tantas entrevistas ahora, si en menos de un año estaría con un libro real bajo el brazo, buscando que los medios le presten atención.

Pero entonces, pasaron un par de años, y apareció este señor, mi tocayo, mi amigo, Daniel Titinger.

En agosto del 2014 estaba terminando un libro, algo que me consta que no es nada fácil. Y como para romper la monotonía del trabajo…

¿kunjams uka amparat jalsur sawkaw tukuyapxaspänxa? Amthapiñäni kunjamakitix chiqsasax Titingerax mä pank tukuyañampïnwa, uka pankx mara maraw qillqatayna, ukat jupan llakïwipax akanwa: may jan khitis pankap ullarpaykaspastï ukachtar ch’amtukutapastï inach’usaruy purchispaxa.
Ukatxa, mä qawqha maranakaw jalakipxäna, ukat aka tatax uñsuxa, nayjam sutini, masijaxa Daniel Titinger.

Llumpaqa paxsin 2014 maranx mä pankaw tukuyaskatäna, ukax janiw jasakiti…

Titinger: Ukhama, mä yaqhipax sayt’asi jiyart’asi, tiliwisiyun naktayi, phiyswukar manti. Waliki, nayrix portada de un libro inventado uk luririw sarxatxa.
Daniel:  Mä larusiñ jamuq thaqtatayna…
Titinger: ukat pä wank’uchinak phullaskir uñjta.
Daniel: wank’uchinaka…
Titinger: ukax mä chitawa…
Daniel: Perú markan ukhamarak walxa andinos markanakan wali suma manq’anak utji. Aka pä wank’uchinakax q’añuskaspas ukham ucht’atänwa.
Titinger: mä thixiñana.
Daniel: kanksutanaka. Qhatitanakapuni. Mä suma aski jamuqampi ukat akham titulumpi sutinchata: pirwa manq’a phayañäxtuqi. Titingerax redes ukaruw apkatäna,
Titinger: mä juk’ampjar Twitter ukar manta ukat ukan phallatap uñjta política, economía, vecino, kunjams kullakamax isisi, kunjams warmimax apnaqi.

Política, economía kunjamas kullakamax isisi, kunjams warmimas apnaqi. Taqpachasa. Kuns jisk’achaksnawa. Manq’ayrikiw janixa.
Akan q’alpach audio isch’ukt’am:

Akax Radio Ambulante ukan uñacht’ayata ukhamarak amtatasarjam mayamp apkatata.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.