Однажды рано утром смелый джигит на своем верном коне поскакал на соседнее джайлоо. Слышал он, что живет здесь прекрасная девушка, которая пленила сердца многих баатыров.
Есть у кыргызов старинная игра – кыз куумай. Если джигит догонит девушку, то сможет поцеловать ее. Если нет – девушка ударит его камчой. А всадник опозорится перед народом.
Но если джигит понравится девушке, она может сама незаметно поддаться ему. Ведь не зря твердили наши предки: не проси быстрого коня, а проси доброго пути.
«Максым Шоро» – напиток кочевников.
Mä qhantatixa, mä qamasan kirguiso jupaw mä qaqilur sillxatas jak’ayr ch’iji pampar saratayna. Jupax ukjan mä suma warmiw walxa atipirinakan chuymanakap katuntayna siriw ist’atayna.
Kirguistán markanxa, nayrja pachax Kyz Kuumai sutin mä anatawiw utjana. Ukax chachati warmir katthapini, ukjax jamp’att’aniwa. Janin ukjax warmiw jupar chikutimp sikhatatani, ukatx qaqil sillxatirix markan ajanupanx p’inqachataniwa.
Jan ukhamakipansti uka chachax uka warmin chuymapar purin ukjayrix tawaqux janiw juk’amp sarqxaniti ukhamarak ¿mayïr qaqilur sillxatat jalnaqatamati? saw waynar sikt’ani. Ukhamarus nayra achachilanakasaxa: jan sinti t’ijur qaqil mayimpti, mä suma thakh mayim sapxiriwa.